Darbo vietos įvairovės planą ar strategiją, Dėl – metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo


Henrikas Karpavičius Pristatomo modelio apibrėžtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva mokslininkų ir tyrėjų grupė parengė Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį ir administracinį modelį. Suprantama, kad visuomenės socialinio vystymosi problematika nėra apribota tik vienos ministerijos veiklos sferomis. Turinio apžvalga tai patvirtina — socialinė problematika socialinis draudimas, lanksčių darbo organizavimo formų ir kolektyvinių darbo sutarčių platus taikymas siejama su ekonominę plėtrą skatinančiais intarpais: užimtumas, investicijos ir pan.

Atliktas tyrimas analizuojamos situacijos kontekste išsamiai ir nuosekliai atskleidžia ir įvertina dabartinę Lietuvos situaciją, supažindina su kitų valstybių socialinio ir ekonominio vystymosi parametrais, siūlo konkrečias pokyčių priemones Lietuvai.

Įvairovės ir įtraukties užtikrinimas darbo vietoje

Tyrėjai išskyrė teisinius ir administracinius tiriamojo objekto probleminius taškus ir argumentuotai formulavo socialinio pobūdžio įžvalgas, numatančias socialinės politikos krypčių tikslų ir rezultatų suderinamumo lygį, teisinio reguliavimo svorių pokyčius, didinant susitarimo galimybes ir suteikiant pirmenybę darbdavių dispozicijai imperatyvaus reguliavimo sąskaita, mokesčių sistemos tobulinimą ir kitas sritis.

Tyrimo tematika aprėpia socialinio ir ekonominio pobūdžio problemas.

darbo vietos įvairovės planą ar strategiją

Atskirti šiuos aspektus yra sudėtinga, nes jie glaudžiai persipynę tarpusavyje. Tokį atskyrimą galima laikyti sąlyginiu, tačiau jį padaryti būtina. Priešingu atveju, tyrimą vertinančiųjų subjektų dėmesys nukreipiamas į socialinius momentus ir atskirų interesų grupių emocines nuostatas, siekiant gauti ekonominiais veiksniais nesąlygojamų pajamų ypač didinant biudžeto išlaidas ir nekreipiant daug dėmesio į ūkio vystymosi generuojamus pajamų didinimo šaltinius.

GenCo - Sveiki atvykę į GenCo svetainę

Socialiniai ir ekonominiai teikiamo modelio funkcionavimo aspektai Projekto autoriai pristatomą modelį struktūriškai padalino į dvi dalis — Darbo kodeksą ir Valstybinio socialinio draudimo sistemą, kiekvienai iš jų priskirdami vienodai reikšmingą vietą. Darbo kodekso modernizavimo tikslas — jo nuostatas pritaikyti šiandienos socialinės ir ekonominės plėtros reikalavimams bei priartinti jas prie išsivysčiusių šalių teisinių ir socialinių normų.

Life in The Universe Documentary - HD 1080p

Nemažai kodekso straipsnių tebėra likę nuo sovietmečio, kur pirmenybė teikiama kolektyvinės sutarties institutui. Darbo santykių, apimančių ne tik darbo laiko fiksavimo, bet ir tai — svarbiausia darbo užmokesčio dydžio nustatymo ypatumus, lankstumas, jų teisinio įforminimo supaprastinimas ir reglamentavimas kolektyvinėmis sutartimis yra svarbi vadinamojo socialinio dialogo tarp darbdavio ir darbuotojo dalis.

darbo vietos įvairovės planą ar strategiją

Problema ta, kad kolektyvinių sutarčių sistema apima tik apie 10 proc. Nevienareikšmiškai vertinama ir kolektyvinių sutarčių formų įvairovė. Minėtame ministerijos pranešime informuojama apie vis dažniau pasirašomas teritorinio ir šakos lygmens kolektyvines sutartis.

Tuo tarpu naujojo modelio rengėjų atliktoje analizėje darbo vietos įvairovės planą ar strategiją deklaratyvus ir rekomendacinis šių sutarčių pobūdis.

Ministerijos specialistai ir tyrėjų komanda turėtų pateikti bent kelis konkrečius, Lietuvos sąlygas atitinkančius įvairaus lygio kolektyvinių sutarčių diegimo variantus, tinkančius pradėti verslo atstovų ir samdomų darbuotojų dalykišką diskusiją.

Kelia abejonių parengto modelio galimų ekonominių rezultatų vertinimas. Nesudėtinga apklausa nustačius darbdavių nuomonę apie lankstesnio darbo grafiko pranašumus, nekorektiška teigti, kad bus sukurta apie tūkst.

Kurti naujas darbo vietas niekada nebuvo ir nėra verslo prioritetas, todėl socialinės atsakomybės lozungas čia vargu ar padės. Darbdavio veiklos variklis — darbuotojo sukuriama ekonominė nauda įmonei. Tinkamai atlikdamas šią misiją, verslininkas didina ūkinės veiklos efektyvumą, prisideda prie visuomeninės gerovės didinimo.

Vadinasi, nėra jokių garantijų, kad naujai sukurtos darbo vietos išsaugos esamas darbo vietas. Be to, visiškai apeinama potencialiai sukuriamų darbo vietų kokybės problema. Tai puikus šūkis socialinės darnos įtvirtinimo idėjai, tačiau realioje ekonominėje plotmėje vizijų patrauklumas labai dažnai išblėsta. Tyrime atskleista nemažai įdomių idėjų VSD sistemai pertvarkyti: mažinti darbdavio išlaidas darbuotojo socialiniam draudimui, patikimiau apdrausti darbuotoją netekus darbo ir pan.

Tačiau siekis formuoti tvarų ir subalansuotą VSD biudžetą valstybės biudžeto sąskaita, į pastarąjį perkeliant pagrindinės pensijų dalies ir aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo išlaidas, kurių bendra metinė piniginė vertė yra daugiau nei 1 mlrd.

Modelio kūrėjai supranta užduoties sudėtingumą, pabrėždami, kad siūlomos reformos priemonės nėra pajamų kūrimo elementas.

Įvairovės ir įtraukties užtikrinimas darbo vietoje Microsoft Team spalio 30, Kurti darbo vietas, vadovaujantis  kultūrinės įvairovės  ir įtraukties principais — ne tik siekti teisingumo. Ši strategija teikia praktinės naudos verslui. Taip ne tik sukuriate pozityvesnį savo įmonės įvaizdį, bet ir  plėsdami savo verslą gaunate galimybę į įvairias problemas pasižiūrėti iš skirtingų perspektyvų. Kaip įvairovė ir įtrauktis gali pagerinti jūsų finansinius rezultatus Remiantis naujausiais tyrimais  , įmonės, patenkančios į viršutinį kvartilį pagal rasinę ir etninę įvairovę, turi 35 procentais didesnę tikimybę pasiekti finansinių rezultatų, aukštesnių nei kitų tos pačios srities įmonių mediana. O įmonės, kuriose užtikrinama lyčių įvairovė, turi 21 procentais didesnę tikimybę pasiekti geresnių rezultatų.

Galimas šešėlinės ekonomikos mažėjimas dėl gilesnio darbo rinkos legalizavimo ar nedarbo išmokų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu iš esmės šios problemos nesprendžia. Darbinių pajamų augimas — esminė visuomenės socialinės gerovės kilimo prielaida Atlyginimo už darbą dydis atspindi darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykių darną, daro įtaką šalies makroekonominiam vystymuisi ir fiskaliniam stabilumui, parodo darbo jėgos ir globaliai rinkai pateikiamų produktų ir paslaugų konkurencingumo lygį.

darbo vietos įvairovės planą ar strategiją

Estijoje šis rodiklis buvo beveik 35 proc. Minimalus mėnesinis atlyginimas MMA Lietuvoje yra labai nedidelis — tik eurų Estijoje — eurųtačiau santykinis nuo vidutinio atlyginimo rodiklis Lietuvoje ir Estijoje yra maždaug vienodas ir siekia apie 45 proc.

Išsivysčiusiose ES šalyse šis rodiklis siekia apie darbo vietos įvairovės planą ar strategiją proc. Tai patvirtina ir Vokietijos pavyzdys, kur nuo m. Didžiausią rūpestį turėtų kelti vidutinio atlyginimo didėjimo tempas. Ūkio plėtros tvarumas krizės ir pokriziniu laikotarpiu pasirodė esąs labai trapus. Lietuvos ūkio struktūra neatitinka šiuolaikinių inovatyvios ekonomikos reikalavimų, o tai lemia ribotas Lietuvos ekonomikos konkurencines galimybes.

Gerai, kad vis rečiau minime pigią darbo jėgą, kaip konkurencinį pranašumą. Laikas nustoti didžiuotis ir didelėmis prekių eksporto apimtimis, kai apdirbamosios pramonės įmonių darbuotojų atlyginimai vos siekia šalies vidurkį. Vos keliose ekonominėse veiklose atskiri apdirbamosios pramonės sektoriai; informacija ir ryšiai; finansinė ir draudimo veikla; profesinė, mokslinė ir techninė veikla; viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas vidutinis darbuotojo atlyginimas viršija šalies vidurkį daugiau nei 25 proc.

Tai sudaro tik apie 15,5 proc. Tuo tarpu didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios pramonės sektoriuose, kuriuose įdarbinta beveik tūkst.

Įvairovės ir įtraukties užtikrinimo proceso pradžia

Verta atskirai paminėti visuomenės ir atskiro individo gerovę lemiančias švietimo, sveikatos priežiūros ir poilsio organizavimo ekonomines veiklas, kuriose darbuojasi beveik tūkst.

Tuo tarpu pažangių technologijų gamybos sektoriuje m. Esminė darbinių pajamų didinimo prielaida — efektyvus ūkio struktūros pokyčių skatinimas turėtų tapti visų procese dalyvaujančių subjektų — Vyriausybės bei jos koordinavimo sistemai priklausančių ministerijų, asocijuotų verslo institucijų, samdomiems darbuotojams atstovaujančių organizacijų svarbiausiu veiklos tikslu ir pasiektų rezultatų vertinimo kriterijumi.

Bendros ir realiai įgyvendinamos visuomenės gerovės plėtros strategijos būtinybė Pristatomame modelyje socialinės plėtros kaip pateikti mokesčius už akcijų pasirinkimo sandorius siejami su ekonominę plėtrą skatinančiais intarpais — užimtumu ir investicijomis. Tačiau pagal aptariamą tyrimą, ekonominių parametrų svarba yra ribota ir nepakankama. Be to, tik iš dalies palaikoma subordinacija su aukštesnio lygio planavimo dokumentais.

Tinkamiausias pavyzdys — darbo vietų kūrimas. Vyriausybės priimtoje Užimtumo didinimo — metų programoje, LR Vyriausybės patvirtintoje m.

Kaip įvairovė ir įtrauktis gali pagerinti jūsų finansinius rezultatus

Suprantama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jokiais modeliais negali vienašališkai išspręsti šios problemos. Naujojo modelio aptarimo kontekste svarbu paminėti Vyriausybės patvirtintą tarpinstitucinį Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo veiklos planą žr.

darbo vietos įvairovės planą ar strategiją

Atskiroms ministerijoms suformuluoti konkretūs tiksliniai uždaviniai, tiesiogiai sietini su aptariamo modelio įgyvendinimu: Ūkio ministerijai — verslo vystymo krypčių formavimas, skatinant vietos ir tarptautinių klasterių bei produktų ir paslaugų vertės grandinių kūrimą; Švietimo ir mokslo darbo vietos įvairovės planą ar strategiją — verslumo ugdymo programų įgyvendinimas visose švietimo sistemos pakopose, pradedant pradinio mokymo posisteme.

Tai liečia ne tik ministerijas, bet ir jų koordinavimo zonoms priskirtinus subjektus, t. Akivaizdu, kad kompleksinis modelis vienos ministerijos koordinacinėje erdvėje nėra tapatus Vyriausybės kompleksiniam planui viso valstybės ūkio mastu. Vyriausybės parengtas tarpinstitucinis veiklos planas turėtų ne tik numatyti atskiroms institucijoms specifinius rodiklius, bet ir sukurti parametrų tarpusavio sąveikos ir siektinų rezultatų vertinimo procedūras.

Ūkio pertvarkos pagrindu kuriamas visuomenės socialinės gerovės modelis tikrove gali virsti tik įgyvendinant vientisą strategiją.

darbo vietos įvairovės planą ar strategiją

Derybinės diskusijos tarp įvairių interesų grupių, pirmiausia — Trišalėje taryboje — išgrynins einamojo pobūdžio problemas: atskirų Darbo kodekso straipsnių formulavimą, minimalaus mėnesinio atlyginimo skaičiavimo metodikos sukūrimą ir kt.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti valstybės biudžetinių ir ES fondų lėšų panaudojimui: kiekybiniai lėšų įsisavinimo rodikliai neturėtų būti įtraukti į efektyvumą vertinančius parametrus. Autorius yra Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentas.