Kredito skirtumų prekybos sistema


Teisės akto pasiūlymo aplinkybės 1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Finansų krizės mastas išryškino nepriimtiną riziką, susijusią su dabartiniu finansų įstaigų reguliavimu.

TVF vertinimu, — m. Europos kredito įstaigos dėl krizės patyrė beveik 1 trilijoną eurų tai sudaro 8 proc. ES BVP nuostolių. Siekdamos grąžinti bankų sektoriaus stabilumą ir užtikrinti, kad realiajai ekonomikai ir toliau būtų teikiami kreditai, ir ES, ir jos valstybės kredito skirtumų prekybos sistema ėmėsi įvairių precedento neturinčių priemonių, kurių išlaidas galiausiai teko apmokėti mokesčių mokėtojams.

Šiomis aplinkybėmis m. Komisija patvirtino 4,6 trilijono eurų finansų įstaigoms skirtų valstybės pagalbos priemonių, iš jų daugiau kaip 2 trilijonai eurų buvo veiksmingai panaudoti ir m. Taip pat reikalingos ryžtingos, kredito skirtumų prekybos sistema mažesnio užmojo už fiskalinę paramą kredito įstaigoms reformos, kuriomis šalinamos per krizę išryškėjusios reguliavimo spragos. Tuo tikslu Komisija jau pasiūlė įvairių bankų sektoriaus teisės aktų pataisų, jos įsigaliojo m. II direktyva dėl kapitalo poreikio ir m.

  • Žiūrėti tiesioginę dvejetainių opcionų prekybą
  • Septyni žingsniai padės pasirengti sklandžiai atlikti mokėjimus
  • Еще несколько секунд - и все решит один-единственный выстрел.
  • ГЛАВА 69 - Эй, мистер.
  •  - Если Танкадо ничего не заподозрил, нам придется ответить на ряд вопросов.

III direktyva dėl kapitalo poreikio. Dėl reguliavimo priimti sprendimai išsamiau paaiškinti 5 skyriuje. Šie aspektai aptariami direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros pasiūlyme, kuris su šiuo pasiūlymu sudaro vieną pasiūlymo paketą.

Per krizę paaiškėjo, kad pagal esamą likvidumo rizikos valdymo praktiką nepakankamai visapusiškai įvertinama kredito skirtumų prekybos sistema, susijusi su pakeitimu vertybiniais popieriais, kai paties banko suteiktų paskolų rizika paskirstoma investuotojams angl. Šie veiksniai prisidėjo prie kai kurių finansų įstaigų žlugimo, gerokai susilpnino daugelį kitų, kilo grėsmė finansiniam stabilumui, prireikė viešojo sektoriaus pagalbos.

Nors kai kurios valstybės narės šiuo metu taiko tam tikrus kiekybinius reikalavimus likvidumui kontroliuoti, ES lygmeniu nėra suderintos, pakankamai aiškios trumpalaikio ir ilgalaikio likvidumo kontrolės atitinkamu lygmeniu tvarkos. Tai, kad dabartiniai valstybių narių reikalavimai skiriasi, trukdo priežiūros institucijoms palaikyti ryšius, o įstaigos, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, dėl to patiria papildomų ataskaitų teikimo išlaidų.

Kapitalo apibrėžtis antros dalies I antraštinė dalis. Krizei prasidėjus įstaigos neturėjo pakankamo kiekio kokybiško kapitalo.

Vertinant pagal patirtą riziką daugelis įstaigų neturėjo pakankamo kiekio aukščiausios kokybės kapitalo priemonių, kad galėtų veiksmingai padengti patirtus nuostolius ir išsaugoti savo veiklos tęstinumą.

sisteminga nepastovumo prekyba

Paaiškėjo, kad mišrios 1 lygio kapitalo priemonės mišrios priemonėskurios anksčiau buvo laikomos priemonėmis, kuriomis galima padengti nuostolius tęsiant veiklą, praktikoje nėra veiksmingos. Paaiškėjo, kad nenumatytiems nuostoliams dėl rizikos, susijusios su prekybos knyga, padengti reikalingų kapitalo priemonių kokybė turi būti tokia pat aukšta kaip kredito skirtumų prekybos sistema prekybos knygos rizikai padengti, o 3 lygio kapitalo priemonės nebuvo pakankamai aukštos kokybės.

Siekdamos išsaugoti finansinį stabilumą daugelio šalių vyriausybės bankų sektoriui skyrė precedento neturinčią paramą. Šią padėtį paaštrino tai, kad ES nepakankamai suderinta kapitalo apibrėžtis, o valstybės narės labai skirtingai vertina, kurios kapitalo sudedamosios dalys turėtų būti priskiriamos arba nepriskiriamos prie nuosavų lėšų.

Tokia padėtis ir tai, kad priežiūros teisės aktuose nustatytos kapitalo pakankamumo normos netiksliai atspindėjo tikrąjį įstaigų gebėjimą padengti nuostolius, susilpnino rinkos galimybes tiksliai ir nuosekliai įvertinti ES įstaigų mokumą. Kredito skirtumų prekybos sistema, savo ruožtu, padidino ES finansinį nestabilumą. Sandorio šalies kredito rizika trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius. Krizė atskleidė daugelį dabartinio sandorio šalies kredito rizikos, kuri patiriama dėl išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo veiklos, reguliavimo spragų.

Paaiškėjo, kad esamos nuostatos neužtikrina tinkamo šio pobūdžio rizikos valdymo ir tinkamos kapitalizacijos. Pagal esamas taisykles nesuteikiamas pakankamas kredito skirtumų prekybos sistema vietoj dvišalių tarpuskaitos susitarimų dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių naudotis daugiašale tarpuskaita per pagrindines sandorio šalis. Pasirinkimo galimybės, veiksmų laisvė ir suderinimas visas reglamentas. Todėl dabartinėse jos nuostatose numatyta pakankamai pasirinkimo ir veiklos laisvės galimybių.

Be to, valstybėms narėms leista nustatyti griežtesnes taisykles negu tos, kurios numatytos direktyvoje. Todėl valstybės narės šias taisykles taiko labai skirtingai, o tai ypač apsunkina tarpvalstybinę įmonių veiklą. Dėl to taip pat kyla teisinių neaiškumų ir sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos. Pasiūlymo tikslai Bendras šios iniciatyvos tikslas kredito skirtumų prekybos sistema užtikrinti, kad ES būtų didinamas įstaigų kapitalo reguliavimo veiksmingumas, mažinamas neigiamas poveikis indėlininkų apsaugai, ribojamas finansų sistemos procikliškumas, kartu išsaugant ES bankų sektoriaus konkurencingumą.

Bendrosios aplinkybės Finansų krizė paskatino stengtis plėtoti veiksmingas pagrindinių problemų sprendimo strategijas ES ir tarptautiniu lygmeniu. Šios rekomendacijos išsamiau aptartos m. Komisijos komunikate. Šiame pasiūlyme pateikiama nemažai patikslintų politikos priemonių, kurios išvardytos tame komunikate pateiktame išsamiame veiksmų plane.

Pasauliniu lygmeniu m.

mažų sąskaitų pasirinkimo sandorių prekyba

Didžiojo dvidešimtuko G 20 deklaracijoje paskelbtas įsipareigojimas šalinti krizės padarinius imantis nuoseklių priemonių tarptautiniu lygmeniu siekiant gerinti bankų sistemos kapitalo kiekį ir kokybę, įdiegti papildomą ne rizika grindžiamą priemonę finansinio sverto augimui riboti, kurti tvirtesnių finansų įstaigų likvidumo rezervų sistemą, įgyvendinti Finansinio stabilumo tarybos FST rekomendacijas mažinti procikliškumą.

Vykdydama G 20 suteiktus įgaliojimus m. Bazelio bankų priežiūros komiteto BBPK [1] priežiūros institucija Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų angl. GHOS grupė suderino tam tikras bankų sektoriaus reguliavimo griežtinimo priemones.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos.

Siekiant dvejopo tikslo — padidinti pasaulinės finansų sistemos atsparumą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas — reikia nuosekliai, visame pasaulyje taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus. Kartu, rengdama šį teisės akto pasiūlymą Komisija ypač stengėsi užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tam tikrus svarbiausius Europos ypatumus ir klausimus.

Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad ES, kitaip nei kai kuriose kitose stambiose ekonominėse sistemose, pasauliniu lygmeniu BBPK parengti reguliavimo principai taikomi ne tik tarptautinę veiklą vykdantiems bankams. Šie standartai ES taikomi visam bankų sektoriui, visoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms.

Kaip paaiškinta 4.

2. Sistema forex. 42_Osm. - ISAM

Atsižvelgiant į bendresnes aplinkybes reikėtų pažymėti, kad vienas kredito skirtumų prekybos sistema Komisijos prioritetų įgyvendinant ES finansinių paslaugų reguliavimo reformą buvo užtikrinti, kad bankų sektorius galėtų vykdyti pagrindinę savo funkciją — būtent, kad Europos realiajai ekonomikai būtų teikiami kreditai, o piliečiams bei verslo įmonėms būtų teikiamos paslaugos. Todėl liepos 18 d. Komisija patvirtino rekomendaciją dėl galimybės naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita[2].

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas 2. Jų nuomonės padėjo parengti šį pasiūlymą ir pridedamą poveikio vertinimą. Tyrime dalyvavo kredito įstaigos. EBPIK taip pat surengė plačias viešas konsultacijas, m. Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupė — m. Komisijos tarnybos surengė šešis Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupės, kurios narius skiria EBI, susitikimus nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvės klausimams aptarti.

Be to, Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupės pogrupiai taip pat nagrinėjo likvidumo, kapitalo apibrėžties, finansinio sverto, sandorio šalies kredito rizikos klausimus, tik dar smulkesnius techninius jų aspektus. Kitos viešos konsultacijosir m. Komisija surengė keturias viešas konsultacijas, per kurias aptarti visi šio pasiūlymo aspektai. Komisijos tarnybos surengė atvirą viešą šio pasiūlymo svarstymą, kuriame dalyvavo visos suinteresuotųjų šalių grupės. Per viešą konsultaciją gauti atsakymai ir pareikštos nuomonės kredito skirtumų prekybos sistema visoje pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje.

Konkretūs atsakymai paskelbti Komisijos interneto svetainėje. Be to, Komisija surengė atskiras konsultacijas su sektoriaus atstovais, tarp jų — Komisijos sudaryta Bankų klausimų ekspertų grupe, įvairiomis ES bankų sektoriaus asociacijomis ir konkrečiomis įstaigomis.

Poveikio vertinimas Įvertintos ir palygintos iš viso 27 politikos galimybės įvairiems iškeltiems klausimams spręsti[3]. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos konkrečios galimybės, kurios buvo nagrinėjamos kiekvienoje politikos srityje, šios galimybės sugrupuotos pagal santykinį veiksmingumą[4] ir racionalumą[5], įvertintą atsižvelgiant į atitinkamų ilgesnio laikotarpio politikos tikslų įgyvendinimą.

Remiantis šiuo grupavimu išskirtos ir likusioje šio skyriaus dalyje aptartos rekomenduotinos galimybės. Politikos galimybių grupė Politikos galimybės Politikos galimybių palyginimo kriterijai Veiksmingumas Racionalumas Kredito skirtumų prekybos sistema kapitalo pakankamumo reikalavimus Stiprinti bankų rizikos valdymą Užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui Padidinti teisinį aiškumą Sumažinti reikalavimų laikymosi sukuriamą naštą Padidinti veiklos sąlygų vienodumą Sustiprinti priežiūrinį bendradarbiavimą ir konvergenciją Suderinti rizikos ribojimo reikalavimus sisteminėms finansų įstaigoms pagal jų keliamą riziką Sumažinti atidėjinių ir kapitalo poreikių cikliškumą Likvidumas — likvidumo padengimo rodiklis Laikytis dabartinio požiūrio 3 3 3 Įvesti likvidumo padengimo kredito skirtumų prekybos sistema, kaip nurodyta per m.

Konkrečios politikos priemonės Likvidumo rizikos valdymas šešta dalis. Siekiant padidinti finansų įstaigų atsparumą trumpalaikei likvidumo rizikai, nuo m. Taikant likvidumo padengimo rodiklį įstaigų bus reikalaujama per 30 dienų suderinti grynuosius netenkamo likvidumo srautus, panaudojant aukštos kokybės likvidžiojo turto rezervą. kredito skirtumų prekybos sistema

sužinokite kaip prekiauti dvejetainiais opcionais

Padengiamas netenkamas likvidumas vardiklis atspindėtų ir įstaigos konkrečius, ir sisteminius nepalankius veiksnius, kuriuos sukelia faktinės pasaulinės finansų krizės nulemtos aplinkybės. Aukštos kokybės likvidžiojo turto atidėjiniais skaitiklisskirtais padengti šiam netenkamam likvidumui, turėtų būti užtikrinta, kad šis turtas būtų aukštos kokybės ir plius opcionų prekyba, ir likvidumo požiūriais.

BVP, nes sumažės numatomas sisteminių krizių dažnumas. Siekdama išspręsti finansavimo problemas, kurių kyla dėl turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimo, Komisija svarstys galimybę siūlyti m. Taikant grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį, įstaigų būtų reikalaujama užtikrinti stabilią finansavimo struktūrą vienus metus įstaigai būdingomis nepalankiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, iš esmės sumažėjus pelningumui arba mokumui. Tuo tikslu einamuoju metu finansuojamas turtas ir visi neapibrėžtieji finansavimo įsipareigojimai turėtų būti iki tam tikro lygio suderinti pagal pastovaus finansavimo šaltinius.

  • Ref wayne prekybos strategija
  • S. Spaustynaičio prekybos įmonė kreditingumas, ekonominė būklė, kredito istorija. piguskrendu.lt
  • Yabancı sitelerde makale yaz para kazan - JME Webs Fakat internet site sahipleri bu makaleleri temin etmekte ve yazmakta bazen zorlanır.
  • Heidler 1.
  • Sistema hedge forex 3.

Kapitalo apibrėžtis antra dalis. Šis pasiūlymas grindžiamas II direktyvos dėl kapitalo poreikio pakeitimais, siekiant dar labiau sugriežtinti kapitalo priemonių atitikimo reikalavimams kriterijus.

1. Išpardavimas! 50pcs Universal Ultra Clear LCD Screen

Juo taip pat siekiama iš esmės suderinti nuosavo kapitalo apskaitos koregavimus, siekiant nustatyti reguliuojamojo kapitalo sumą, kredito skirtumų prekybos sistema rizikos ribojimo požiūriu tikslinga pripažinti reguliavimo tikslais. Dėl šios naujos suderintos apibrėžties bus labai padidintas reguliuojamojo kapitalo, kurį įstaigų reikalaujama turėti, dydis.

Nauji rsi traukimo strategija dėl reguliuojamojo kapitalo veiklos tęstinumo sąlygomis — 1 lygio bendro nuosavo kapitalo ir 1 lygio kapitalo — būtų įgyvendinami laipsniškai, — m. Nauji rizikos ribojimu grindžiami koregavimai taip pat būtų diegiami laipsniškai, po 20 proc. Tęstinumo išlygos taip pat būtų taikomos tam tikroms kapitalo priemonėms 10 metų, siekiant užtikrinti nuoseklų perėjimą prie naujų taisyklių. Bus sugriežtinti sandorio šalies kredito rizikos valdymo ir kapitalizavimo reikalavimai.

Įstaigoms būtų taikomas papildomas kapitalo poreikio koeficientas galimiems nuostoliams, susijusiems su sandorio šalies kreditingumo pablogėjimu, padengti. Taip būtų paskatinta gero šios rizikos valdymo praktika, pripažįstamas apsidraudimas nuo šios rizikos, kuris įstaigoms padėtų sumažinti šio kapitalo poreikio koeficiento taikymo poveikį. Bus padidinti finansų įstaigų pozicijų, susijusių su nefinansinių įmonių sektoriumi, rizikos koeficientai.

Tikimasi, kad šis pakeitimas paskatins diversifikuoti sandorio šalies riziką tarp smulkesnių įstaigų ir apskritai padės sumažinti didelių ar sistemiškai svarbių įstaigų tarpusavio priklausomybę. Pagal šį pasiūlymą taip pat būtų labiau skatinama atsiskaityti už nebiržines priemones per pagrindines sandorio šalis. Numatoma, kad šie pasiūlymai daugiausia paveiktų stambiausias ES įstaigas, nes sandorio šalies kredito rizika yra aktuali tik bankams, kurie aktyviai dirba su nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir verčiasi vertybinių popierių įsigijimo finansavimo veikla.

Finansinis svertas septinta dalis. Siekdama apriboti pernelyg didelį finansinio sverto augimą kredito įstaigos arba investicinės įmonės balanse ir taip padėti riboti skolinimo cikliškumą, Komisija taip pat siūlo įvesti ne rizika grindžiamą finansinio sverto koeficientą. BBPK komitetui sutikus, jis bus įvestas kaip įstaigų priežiūrinio tikrinimo priemonė.

2. Kredito skirtumų prekybos strategija. Nuolaida Didelis aukštos kokybės rankų darbo anotacija

Šio koeficiento poveikis bus stebimas, siekiant nuo m. Taisyklių sąvadas visas reglamentas. Pasiūlymu suderinami skirtingi nacionalinės priežiūros metodai, beveik visiškai panaikinant pasirinkimo ir veiksmų laisvės galimybes.

Tai netaikoma tam tikroms aiškiai apibrėžtoms sritims, kuriose skirtumus lemia rizikos vertinimas, rinkos arba produkto specifika ir valstybių narių teisinės sistemos, tais atvejais valstybėms narėms leidžiama patvirtinti griežtesnes taisykles. Atskiriama pagal dalyką, pobūdį ir adresatus. Pagrindinius jų rezultatus galima apibendrinti taip: Numatoma, kad pagal šį pasiūlymo paketą ir III direktyvą dėl kapitalo poreikio stambių įstaigų pagal riziką įvertintas turtas padidės 24,5 proc.

Numatoma, kad naujų nuosavų lėšų poreikis dėl naujų reikalavimų ir apsaugos rezervo iki m. EUR, iki m. Tai ilgainiui akivaizdžiai duos grynąją ekonominę naudą — vertinant pagal ES BVP augimą, ji sudarys 0,3—2 proc. Ši nauda bus gauta, nes sumažės numatomas sisteminių krizių dažnumas ir tikimybė.

Įvertinta, kad pagal šį pasiūlymą sisteminės bankų krizės tikimybė septyniose valstybėse narėse sumažėtų 29—89 proc. Be kredito skirtumų prekybos sistema, didesnis kapitalas su anticikliniu kapitalo rezervu ir likvidumo reikalavimai taip pat turėtų sumažinti įprastų verslo ciklų svyravimą.

Tai ypač aktualu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios savo ekonominiame cikle yra labiau priklausomos nuo kredito įstaigų teikiamo finansavimo. Tai reiškia, kad bus vykdoma nuodugni ir ankstesnių direktyvos nuostatų, ir naujų šio reglamento nuostatų stebėsena. Finansinio sverto ir naujų likvidumo priemonių stebėsenos rezultatai bus ypač kruopščiai nagrinėjami, remiantis statistiniais duomenimis, kurie bus renkami pagal šio pasiūlymo nuostatas.

Teisiniai pasiūlymo aspektai 4. Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV straipsnio 1 dalis sudaro teisinį reglamento, kuriame išdėstytos bendrosios vidaus rinkos veikimui skirtos nuostatos, pagrindą.

Kadangi Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] pasiūlyme išdėstytos galimybės verstis tam tikra verslo veikla nuostatos ir tas pasiūlymas grindžiamas SESV 53 straipsniu, būtinybė tas taisykles atskirti nuo veiklos vykdymo taisyklių lemia tai, kad reikalingas naujas veiklos vykdymo taisyklių teisinis pagrindas.

Rizikos ribojimo reikalavimuose nustatyti rizikos, susijusios su tam tikra bankų veikla, ir lėšų, reikalingų šiai rizikai kompensuoti, vertinimo kriterijai. Šie reikalavimai patys nėra taikomi vertimuisi indėlių priėmimo veikla, bet jais nustatoma, kaip tokia veikla vykdoma, kad būtų užtikrinta indėlininkų apsauga ir finansinis stabilumas.

Kaip jau buvo nurodyta 1. Tai lemia daugybę skirtumų, kurie gali ne tik kelti problemų finansiniam stabilumui, kaip nurodyta pirmiau 1.

Taip sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos ir trukdoma veikti vidaus rinkai, ribojamas teisinis aiškumas. Kadangi ankstesni kodifikavimai ir išdėstymai nauja redakcija skirtumų sumažinti nepadėjo, būtina patvirtinti reglamentą ir taip visose valstybėse narėse kredito skirtumų prekybos sistema vienodas taisykles, taip užtikrinant gerą vidaus rinkos veikimą.

Tai, kad rizikos ribojimo reikalavimai išdėstomi reglamente, užtikrins, kad šie reikalavimai įstaigoms būtų taikomi tiesiogiai. Taip būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, užkirstas kelias nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių radosi direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Siūlomas reglamentas aiškiai parodytų, kad įstaigos visose ES rinkose laikosi vienodų taisyklių, tai taip pat padidintų pasitikėjimą įstaigų stabilumu visoje ES.

Reglamentas taip pat suteiktų galimybę ES ateityje greičiau diegti pokyčius, nes jo pakeitimus būtų galima taikyti beveik iškart po jų patvirtinimo. Taip ES galėtų laikytis tarptautiniu lygmeniu nustatytų kredito skirtumų prekybos sistema terminų ir reaguoti į reikšmingus rinkos pokyčius. Subsidiarumas Pagal SESV 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus siūlomų veiksmų tikslų valstybės narės tinkamai pasiekti negali, todėl veiksmingiau jie būtų pasiekti ES lygmeniu.

Jo nuostatomis reglamentuojama tik tai, kas būtina, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai. Tik ES veiksmais galima užtikrinti, kad daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms įstaigoms ir investicinėms įmonėms būtų taikomi vienodi rizikos ribojimo reikalavimai ir taip užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, supaprastintas reguliavimas, išvengta nereikalingų atitikties išlaidų, kai vykdoma tarpvalstybinė veikla, skatinama tolesnė ES solium darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai integracija, padėta pašalinti galimas reguliacinio arbitražo spragas.

ES veiksmai taip pat užtikrina aukštą ES finansinio stabilumo lygį. Tai patvirtina ir tai, kad pasiūlyme išdėstyti rizikos ribojimo reikalavimai ES teisės aktuose nustatyti prieš daugiau kaip 20 metų. Pagal SESV straipsnį suteikiama galimybė pasirinkti įvairias teisines priemones.

1. Yabancı sitelerde makale yaz para kazan - JME Webs

Todėl reglamentui, kaip ir kitoms teisinėms priemonėms, taikomas subsidiarumo principas. Subsidiarumo principą būtina taikyti atsižvelgiant į kitus Sutartyse įtvirtintus principus, pavyzdžiui, pagrindinių laisvių.

Reglamentu sukuriamos vienodesnės veiklos sąlygos, nes jis taikomas tiesiogiai, prieš steigiant verslo įmonę nereikia įvertinti kitose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, nes galioja vienodos taisyklės. Taip įstaigoms sukuriama mažiau kliūčių.